Home
Atsargiai - skolos!
Paslaugos
Scenos ir pakylos
Tribūnos
Paviljonai
Aptvėrimai, štatyvai
Biotualetų nuoma
Renginių organizavimas
Renginių aptarnavimas
Fejerverkai, fakelai
Atrakcionų nuoma
Skrydžiai oro balionu
Papuošimai
Lietuvos rekordai
Pramogos
Pramogos
Pramogos
Kur jau tam Cicinui su savo Limuzinu

Muzikanto mirtis nelaukta

"Gorillaz" lenktynės

Adolfo Hitlerio meno? Prašom!

Darbas su klientais

Reklama

  

Uolų piešiniai, tai niekas kita, kaip priešistorinių chuliganų grafiti

Iš užsienio spaudos parengė
Eglė Vilpišauskaitė
www.fiesta.lt 2006 04 11
Šaltinis: Independent

Dešimtmečiais jie mums atrodė kūrybiškumo pionieriais, kurie paliko mums neįkainojamą žmogaus kūrybinės saviraiškos palikimą. Bet neseniai atlikto mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad uolų piešinių kūrėjai beveik niekuo nesiskyrė nuo seksualinių fantazijų kupinų paauglių, sumaniusių vandalizmo aktus.
Legendinėse Lasko uolose Prancūzijoje, netoli Montenjako miesto, tikrai yra keli spalvingi elnių ir gauruotų mamutų piešiniai, bet didžioji priešistorinių darbų dalis – grubiai ant akmens išraižytos žmogaus genitalijos.
„Bet kurioje pasaulio mokykloje, užėjus į tualetą, ant sienos pamatysi tuos pačius seksualinius piešinukus“, - pareiškė amerikiečių ekspertas, profesorius Deil Gafri. Savo naujoje knygoje „Paleolitinės dailės prigimtis“, jis teigia, kad daugumos pirmykščių dailininkų pačia galingiausia varomoji jėga buvo seksas.
Šitą teiginį profesoriaus vadovaujama mokslininkų grupė paskelbė po 3 tūkstančių uolų piešinių tyrinėjimo. „Šitie paauglių juokeliai tamsiose uolose, ne kiek nežemina nei dailininkų nei pačios dailės, - pabrėžia profesorius Gafri. – Kam jie tai darė? O gi šiaip sau, pramogai“.
Tam, kad išsiaiškinti kas gi tuos piešė šiuos darbus, profesorius naudojo pačius naujausius teismo medicinos metodus labiausiai paplitusių formų tyrimų: žmogaus rankų atspaudų. Palyginus juos su beveik tūkstančio šiuolaikinių žmonių rankų atspaudais, jis pamatė, kad beveik visus atspaudus uolose palikti berniukų-paauglių, nors pasitaikydavo ir įvairaus amžiaus abiejų lyčių žmonių rankų atspaudų.
Paleontologai, beja kritikavo profesoriaus išvadas. Paul Pettitt iš Šefildo (JAV) universiteto, kuris rado pirmąjį paleolito dailės kūrinį, sako, kad didžioji pirmykštės dailės yra per daug sudėtinga, kad ją būtų galima pavadinti paprastais kabliukais.
"Šie atvaizdai dažnai aptinkami sunkiai pasiekiamose vietose, - pabrėžia jis. – Jiems sukurti reikėjo nemažai jėgų, taigi pirmykščiai autoriai nėra paprasti žmonės, kuriems buvo liūdna sekmadieniais“.
Grafiti dalininkas Banksi, įdėjo savo kuklų įnašą į priešistorinių uolų piešinių kolekciją, pranešęs nepastebėtai netikrą uolos piešinį į Britanijos muziejų.
"Vienintelis menas, pergyvenęs epochas – yra socialinio „dugno“ menas, pareiškė jis. Jeigu mūsų civilizacija bus sunaikinta, ateities kartos dėlios XXI amžiaus gyvenimo mozaiką, naudojant užrašus ir piešinius ant metro sienų “Žmogaus, stumiančio supermarketo vėžimėlį ir besivejančio antilopę gnu piešinys pavadintas: „Pirmykštis žmogus eina apsipirkti“ – iškabėjo Britanijos muziejuje tris dienas, kol jį pastebėjo kuratoriai.

<< atgal


Skaitytojų:  1903

JŪSŲ KOMENTARAS:

Vardas:
El. paštas:
Komentaras:

<< atgal

Naujienos
Baltoji Kalėdų pasaka Žalvario parke

ŠELIONĖS ŽALVARIO PARKE (Tipinis renginio planelis)

ReNovacija

LTeam. Ignalina

SIESTA y FIESTA

Naujienos
Kaimynų balius – Žalvario kulinarinis centras

Sezono uždarymas

Portalų dvikova

Antrasis Žalvario parko pleneras

Žalvario parko žiemos žavesys


Virtualus blusų turgus
Perku: Povandeninį laivą

Parduodu: Parduodu: Naudotus SUMO kostiumus.

Perku: JAV gamybos kilnojamus tualetus

Parduodu: superkame naudotas karšto oro baliono dalys:

Perku: Laivo inkara ir gelbejimo ratus

Perku: Perku dinozaurų kiaušinius

Perku: Medinius margučius

Parduodu: Lietuvos Rekordus

Parduodu: Panoraminius fejerverkus

Nuostabūs vaizdai!

Bonsai - miniatiūriniai medeliai!

Nuostabu!

Virtuali kelionė į Norvegiją.

Virtuali kelionė į vasarą.




Paupio 33A, Vilnius. Tel./faks.: +370 5 2106124.
Mob: +370 687 89836. El.p. info@fiesta.lt