Home
Atsargiai - skolos!
Paslaugos
Scenos ir pakylos
Tribūnos
Paviljonai
Aptvėrimai, štatyvai
Biotualetų nuoma
Renginių organizavimas
Renginių aptarnavimas
Fejerverkai, fakelai
Atrakcionų nuoma
Skrydžiai oro balionu
Papuošimai
Lietuvos rekordai
Pramogos
Pramogos
Pramogos
Kur jau tam Cicinui su savo Limuzinu

Muzikanto mirtis nelaukta

"Gorillaz" lenktynės

Adolfo Hitlerio meno? Prašom!

Darbas su klientais

Reklama

  

KAS GI NEMĖGSTA „GREITO MAISTO“

Iš užsienio spaudosparengė
Eglė Vilpišauskaitė
www.fiesta.lt

Šaltinis: http://medportal.ru

KAS GI NEMĖGSTA „GREITO MAISTO“

Greitas maistas seniai tapo neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi. Kai kurie net nesugeba įsivaizduoti gyvenimo be mėsainio ar dešrainio. Iš kur gi atsirado tas greitas maistas? Ir ar tiesa, kad jis toks kenksmingas sveikatai? „Jis pasamdė keletą jaunų žmonių, kurie už nedidelį atlyginimą ateidavo į „Baltąją pilį“ baltais chalatais ir užsisakydavo hamburgerius. Lankytojai galvodavo, kad jie daktarai ir nusiramindavo. »Visai neseniai greito maisto amžiumi buvo laikomas XX a. Būtent tada atsirado ir išsivystė greito maisto industrija.. Bet sprendžiant iš visko к XXI amžius gresia sumušti naujus rekordus. Pašėles gyvenimo ritmas nepalieka šiuolaikiniam žmogui galimybės smagiai ir neskubant papietauti. Taip, kad užsidėti iškrakmolintą servetėlę ir su malonumu pasigardžiuoti pirmu, antru ir trečiu patiekalais. Vietoj žavaus pietų ritualo belieka tenkintis maistu ant greitos rankos, diapazone nuo verslo pusryčių artimiausioje užkandinėje iki momentinių makaronų pakelyje. Nors praeities irgi neverta idealizuoti. Greitas maistas egzistavo ir senovėje.

Senovės romėnų mėsainiai

Jau antikos laikais greitas maistas buvo labai populiarus. Jeigu senovės Graikijoje, žmonės mieliau gamindavo maistą savo ūkiuose, tai senovės romėnai neretai atsisakydavo maisto gaminimo, kai kuriuose namuose net gi nebuvo virtuvių.. bet už tai kiekviename mieste būdavo aibė užkandinių ir turgelių, kuriuose parduodavo įvairiausius valgius. Labai populiarūs būdavo mielinių miltų paplotėliai, sutepti alyvuogių aliejumi, jie buvo naudojami kaip patogios valgomos lėkštės. Praėjus daugeliui šimtų metų tokie paplotėliai padengti užkeptu sūriu, dešra ir daržovėmis pradėjo vadinti itališka pica. Romėnai turėjo ir savo mėsainius. Jie kepdavo jautienos paplotėlis, kuriuos reikėjo valgyti su duona.. Profesorius Filipas Fernandesas-Armesto, savo knygoje „Maisto istorija“ tvirtina, kad vidutinis statistinis senovės romėnas suvalgydavo daugiau greito maisto, negu šiuolaikinis Niujorko gyventojas. Skirtumas tik tas, kad greitas senovės romėnų maistas buvo laibiau naudingas ir šviežias, negu šiuolaikiniai mėsainiai ir dešrainiai.Greitas maistas buvo gerbiamas ir kitose šalyse. Kinijoje seniai iki makaronų „Doširak“ turguose buvo prekiaujama greito paruošimo makaronais, Indijoje buvo populiarus paplotėliai su aštriu padažu ir ryžiai su vištienos gabaliukais bei kari padažu. Europoje įvairiausi paplotėliai irgi buvo labai populiarūs, kai kuriuose šalyse, pavyzdžiui Rusijoje žmonės mėgdavo pyragėlius.

Mac Donald‘s prieš „Baltąją pilį“

Greitas maistas kaip industrija atsirado 1920 metais Amerikoje. Iki tol amerikiečiai labiau mėgdavo gaminti maistą savarankiškai namuose, bet su greitu pramonės augimu ir automobilių pramonės vystimąsi pradėjo stigti laiko maisto gamybai Taip ir atsirado pirmieji greito maisto restoranai. Pionieriumi šioje srityje tapo kampanija „Baltoji pilis“ («White Castle»), kuri atsidarė 1921 metais Kanzaso valstijoje. Firminis „Baltosios pilies“ patiekalas buvo mėsainiai, kurie amerikiečiams buvo naujiena. Potencialius pirkėjus džiugino ir stabili maisto kaina nepaisant Didžiosios Depresijos, Antrojo pasaulinio karo ir infliacijos iki 1946 metų kampanija parduodavo mėsainius po penkis centus. Kai kai kurie pirkėjai pradėjo galvoti ar toks maistas nėra kenksmingas, tinklo savininkas Bilis Ingdamas sugalvojo gudrybę. Jis pasamdė keletą jaunų vaikinų, kurie už nedidelį atlyginimą kasdien ateidavo į „Baltąją pilį“ baltais chalatais ir užsisakydavo mėsainius. Lankytojai galvodavo, kad tai daktarai ir nusiramindavo. Jeigu mėsainius valgo net gydytojai, reiškia jie tikrai nekenksmingi sveikatai.1940-jų pabaigoje pas „Baltąją pilą‘ atsirado konkurentai. Pats rimčiausias jų buvo jauna kampanija „Mac Donald‘s“. Viskas prasidėjo labai kukliai: du broliai Dikas ir Makas Mac Donald‘s, prekiaujantys nedidėliame restorane barbekju Kalifornijos auto mėgėjams, nutarė prekiauti mėsainiais. 1948 metais jiems tai pavyko, ir pelnas ženkliai padidėjo.1954 metais su jais susipažino komivojažerius Rejus Krokas, kuris pasiūlė atidaryti to paties pavadinimo restoranus visoje šalyje. Broliai sutiko ir reikalas pajudėjo. 1956 metais JAV buvo 14 „Mac Donald‘s“ restoranų, 1960 – 228, 1968 – 1000, 1975 – 3076, 1980 – 6263, 1984 – 8300, 1990 – 11800. Dabar korporacija „Mac Donald‘s“ turi daugiau 30000 restoranų 119 pasaulio šalių, tuo tarpu „Baltoji pilis“ tik 380 restoranų JAV. Bet paskutiniais metais galinga korporacija patyrė problemų. Po sveiko maisto šalininkų kampanijos, kviečiančios baikuotuoti greitą maistą, pardavimai JAV bei kituose šalyse, pradėjo mažėti, keletą restoranų net teko uždaryti. Geriausi „Mac Donaldui“ sekasi Rusijoje, čia kasmet atsidaro dešimtys naujų restoranų, kuriose lankytojų tris kartus daugiau negu Europos šalyse.

Tai, ką daktaras prirašė

Deja, visi gydytojai bei dietologai laikosi vieningos nuomonės – greitas maistas būna dviejų rūšių: kenksmingas ir ypač kenksmingas. Reguliariai juo maitintis jokiu būdu negalima. Pagrindinė problema yra tame, kad dauguma tokio maisto labai kaloringa, turi daug riebalų ir mažai vitaminų. Visu pirma tai liečia mėsainius. Greito maisto gamintojai visada stengėsi, kad jų maistas būtų kuo kaloringesnis. Lankytojams tai atrodė naudinga – suvalgei vieną nebrangų mėsainį ir esi sotus. Jei gaminti sveikesnį ir naudingesnį maistą, jis taps ne toks greitas ir bus brangesnis. Bet po visuomenės spaudimu, net labiausiai užsispyrė greito maisto gamintojai turėjo padaryti žingsnį „sveiko maisto“ link. Pavyzdžiui „Mac Donalds“ įtraukė į savo meniu salotas, sultys bei mineralinį vandenį, taip pat padarė savo klouną Ronaldą Mac Donaldą labiau sportišką. Bet neapsieita be kazusų. Medikai nustatė, kad jų salotos dar labiau kenksmingos negu mėsainiai. Pavyzdžiui „Cezario“ salotose yra 18,4gramai riebalų, o standartiniame mėsainyje tik 11,5 gramo. Sprendžiant iš visko, į tas salotas dedamas per riebus ir kaloringas užpilas.Taigi visiems greito maisto mėgėjams reikia atsiminti tris paprastas taisykles, kurias rekomenduoja dietologai:1. Nevalgykite greito maisto dažniau nei kartą į savaitę. Pageidautina tai daryti dar rečiau.2. Pavojingiausi sveikatai yra riebūs bei kaloringi patiekalai (bulvytės fri, mėsainiai, saldūs gazuoti gėrimai).3.Jeigu dieną valgėte greito maisto, vakare būtinai pavalgykite normaliai. Neverta eiti į greito maitinimo restoraną alkanam.

Plonas ir storas

Amerikiečių dokumentalistas Morgan Sperlock nutarė eksperimento būdu išsiaiškinti kiek greitas maistas yra kenksmingas sveikatai. Mėnesio bėgyje jis tris kartus dienoje valgydavo „Mac Donald‘s“ restorane, be to visada užsisakydavo dvigubas porcijas, kurias jam dosniai siūlydavo padavėjai. Eksperimento pabaigoje jis priaugo 12 kilogramų, susigadino kepenys bei užsidirbo seksualinio noro sumažėjimą ir per didelį cholesterino kraujyje kiekį. Jis nufilmavo dokumentinį kiną apie savo kančias, pavadinimu „Dviguba porcija“, kuris vėliau tapo Amerikos kino hitu.Pažiūrėjus šį filmą viena Šiaurės Karolinos gyventoja nutarė atlikti savo eksperimentą. Ji irgi pradėjo irgi tik „Mac Donald‘s“ restorane, ir valgė ten ne vieną mėnesį, o netgi tris. Eksperimento rezultate ši dama... numetė 15 kilogramų. Paslaptis tame, kad ji kruopščiai stebėjo, kad suvalgyti ne daugiau 1400 kalorijų per dieną.. Dietologai šaltai atsiliepė apie šį pasiekimą, pastebėdami, kad bulvytėse fri ir mėsainiuose vis tiek trūksta žmogaus organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų.

<< atgal


Skaitytojų:  3005

JŪSŲ KOMENTARAS:

Vardas:
El. paštas:
Komentaras:

<< atgal

Naujienos
Baltoji Kalėdų pasaka Žalvario parke

ŠELIONĖS ŽALVARIO PARKE (Tipinis renginio planelis)

ReNovacija

LTeam. Ignalina

SIESTA y FIESTA

Naujienos
Kaimynų balius – Žalvario kulinarinis centras

Sezono uždarymas

Portalų dvikova

Antrasis Žalvario parko pleneras

Žalvario parko žiemos žavesys


Virtualus blusų turgus
Perku: Povandeninį laivą

Parduodu: Parduodu: Naudotus SUMO kostiumus.

Perku: JAV gamybos kilnojamus tualetus

Parduodu: superkame naudotas karšto oro baliono dalys:

Perku: Laivo inkara ir gelbejimo ratus

Perku: Perku dinozaurų kiaušinius

Perku: Medinius margučius

Parduodu: Lietuvos Rekordus

Parduodu: Panoraminius fejerverkus

Nuostabūs vaizdai!

Bonsai - miniatiūriniai medeliai!

Nuostabu!

Virtuali kelionė į Norvegiją.

Virtuali kelionė į vasarą.




Paupio 33A, Vilnius. Tel./faks.: +370 5 2106124.
Mob: +370 687 89836. El.p. info@fiesta.lt