Home
Atsargiai - skolos!
Paslaugos
Scenos ir pakylos
Tribūnos
Paviljonai
Aptvėrimai, štatyvai
Biotualetų nuoma
Renginių organizavimas
Renginių aptarnavimas
Fejerverkai, fakelai
Atrakcionų nuoma
Skrydžiai oro balionu
Papuošimai
Lietuvos rekordai
Pramogos
Pramogos
Pramogos
Kur jau tam Cicinui su savo Limuzinu

Muzikanto mirtis nelaukta

"Gorillaz" lenktynės

Adolfo Hitlerio meno? Prašom!

Darbas su klientais

Reklama

  

MUZIKOS GALIA

Dar prieš 2500 metų Senovės graikų filosofas Pitagoras yra pasakęs: „Pasaulis – vientisa harmonija. Ir niekur nerasime tokio tampraus ryšio tarp realybės ir metafizikos, kaip muzikoje“. Harmonijos dėsniai taip veikia žmogaus gyvenimą, kad gali būti naudingi žmogaus sveikatai. Paskutiniais metais vis daugiau mokslininkų patvirtina, jog muzika galima gydyti stresą ir baimę, nemigą ir skausmus, širdies ir kraujotakos sutrikimus bei kt.

Garsas gali daug – ir išgydyti, ir užmušti. Žinomas toks fizikinis bandymas: ant geležies lakšto buvo paberta smėlio ir stebima, kaip jis reaguoja į įvairius garsus. Keičiantis garsui, keitėsi ir smėlio krūvelės. Garsas – vibracija, veikianti žmogaus kūną lygiai taip pat kaip ir smėlį. Tik tas poveikis gerokai stipresnis, nes žmogaus kūnas turi specialių organų, kurie priima garso vibracijas. Vienoks ar kitoks garsinis signalas pakliūna į smegenis, sudirgina kai kurias smegenų sritis, kadangi visos organizmo funkcijos susijusios su smegenimis, tai pakitimai vyksta ne tik jose, bet veikia ir visus organizmo fiziologinius procesus. Nesunku nustatyti, kokie garsai organizmui naudingi, kokie – ne. Nemalonūs garsai negali būti naudi, priešingai – jie sukelia ligas. Pavyzdžiui, mokytojai, daug laiko praleidžiantys triukšmingoje aplinkoje, dažnai serga klausos organų ligomis. Garsai ir triukšmas yra streso veiksniai, kuriuos mes dažnai patiriame kasdienybėje. Jei muzikoje harmoningai dera žmogui malonūs garsai, ji turi organizmui naudingą bei gydomąjį poveikį. Ritmas, melodija ir harmonija stimuliuoja kai kurias žmogaus smegenų dalis. Tyrinėtojai teigia, kad muzika gali padėti atkurti kai kurias prarastas smegenų funkcijas – nuo prarastos kalbos iki sutrikusių emocijų. Visatoje sklindantys darnūs garsai gydo net tik mūsų fizinį kūną, bet ir dvasią. Įvairiais eksperimentais įrodytas muzikos poveikis augalams, gyvūnams.

Mokslininkai ir garso tyrinėtojai vieningai pripažino egzistuojantį fizikinį ir emocinį rezonanso efektą: tam tikri muzikiniai ritmai gali harmonizuoti organizmo ritmus. Visi esame pastebėję muzikos poveikį mūsų jausmams. Ji gali pakeisti mūsų nuotaiką ir būseną, nes yra glaudžiai susijusi su mūsų psichine, nervine, endokrinine bei imunine sistema. Garsų pasaulis plečia sąmonę, ugdo vaizduotę ir suvokimą: asmeninis išgyvenimo gilumas priklauso nuo vibracijų dažnio atitikimo ir intensyvumo.

Anglų gydytojas Peteris Guy Mannersas, tiriantis garsų įtaką organizmui, teigia: „Liga – žmogaus vidinės disharmonijos išraiška, todėl reikalingas gydymas, kuris pusiausvyrą. Sveikame organizme visos funkcionuoja harmoningai, jos turi vienodą sandarą. Kai organe pradeda veikti jam nebūdingo dažnio virpesiai, gali sutrikti jo funkcijos. Jeigu prasiskverbiantys dažniai nėra labai stiprūs, tai jie nepažeidžia organizmo. Tačiau, kai išoriniai dažniai yra stipresni, jie įneša disharmonijos užkratą į kurį nors organą, kaulą ar audinį ir taip atsiranda ligos židinys. Tad jei organizmas gaus iš aplinkos aukštesnių dažnių, kurie stiprins pažeistą organą, sutrikdyta pusiausvyra bus atsistatys. Taip mes galėtume kovoti su daugeliu ligų.“

Kai kuriuose pasaulio šalyse yra taikomas toks gydymo būdas. Įrodyta, jog ypatingą gydomąjį poveikį turi dažniai intervale tarp 30 ir 120 Hz. Šių dažnių vibracija aktyvina kraujotaką, padeda išsklaidyti nepiktybinius auglius, gydi depresiją, malšina galvos, nugaros ir pečių skausmą. Toks gydymas yra agan malonus ir nesukelia pacientams neigiamų reakcijų.

Bet kaip sakoma, kad medalis turi dvi puses, tad muzikinis triukšmas – rafinuota smurto forma žmogaus psichikai. Pastebėta, kad muzikinis triukšmas prasidėjo po II pasaulinio karo. Yra žinoma faktų, kad triukšmo smurtas taikytas ir kariniais tikslais.

Muzikos poveikis priklauso nuo instrumentų, kuriais ji atliekama. Klarneto muzika daro didelį poveikį kraujo apytakai. Smuikas ir fortepijonas veikia raminamai. Fleita padeda atsipalaiduoti. Birbynės garsai kai kuriems streso kankinamiems žmonėms yra tikras atsipalaidavimo stebuklas, o kitus jie tiesiog nervina. Rokas, repas tarnauja tik kūnui, jo instinktams. Pagal ritmą ir tempą ji stimuliuoja arba ramina. Labai garsi, lydima mušamųjų instrumentų muzika kenkia ne tik klausai, bet ir neigiamai veikia nervų sistemą. Tačiau visų galingiausias gyvybinis garsų energijos šaltinis yra varpas.

Kad ir kaip bebūtų muzika skirtingai veikia žmonės. Tai priklauso nuo jų išprusimo, intelekto, temperamento, amžiaus ir nuo muzikos dozių. Reikia pripažinti, kad tai yra labai individualu. Savo vidinei harmonijai atstatyti specialistai rekomenduoja pasirinkti tuos kūrinius, kurie nėra labai artimi, nes mėgstamos dainos ar melodijos neturi gydomosios reikšmės.


Parengta pagal R. Pukytės straipsnį „Muzika skatina mus mąstyti“ žurnale „Žmogus ir visata“ 2007 pavasaris Nr. 3 (140).

<< atgal


Skaitytojų:  2094

JŪSŲ KOMENTARAS:

Vardas:
El. paštas:
Komentaras:

<< atgal

Naujienos
Baltoji Kalėdų pasaka Žalvario parke

ŠELIONĖS ŽALVARIO PARKE (Tipinis renginio planelis)

ReNovacija

LTeam. Ignalina

SIESTA y FIESTA

Naujienos
Kaimynų balius – Žalvario kulinarinis centras

Sezono uždarymas

Portalų dvikova

Antrasis Žalvario parko pleneras

Žalvario parko žiemos žavesys


Virtualus blusų turgus
Perku: Povandeninį laivą

Parduodu: Parduodu: Naudotus SUMO kostiumus.

Perku: JAV gamybos kilnojamus tualetus

Parduodu: superkame naudotas karšto oro baliono dalys:

Perku: Laivo inkara ir gelbejimo ratus

Perku: Perku dinozaurų kiaušinius

Perku: Medinius margučius

Parduodu: Lietuvos Rekordus

Parduodu: Panoraminius fejerverkus

Nuostabūs vaizdai!

Bonsai - miniatiūriniai medeliai!

Nuostabu!

Virtuali kelionė į Norvegiją.

Virtuali kelionė į vasarą.




Paupio 33A, Vilnius. Tel./faks.: +370 5 2106124.
Mob: +370 687 89836. El.p. info@fiesta.lt